26. Bencionas Zukermanas (1890–1944)
Peizažas

1921, drb., al., 48 x 66,5
Sign. AD: B. Zukerman /1921

8000 Eur

Estimacija 9000 – 12000 Eur

Pagal Kultūros Paveldo Departamento raštą Nr.: (8.9 E)2-2799
Išvada: paveikslas priklauso Lietuvos dailės nacionaliniam palikimui, turi istorinę-kultūrinę vertę.
Neleidžiama išvežti iš Lietuvos.

Aprašymas

Aprašymas

26. Bencionas Zukermanas (Cukermanas, 1890–1944)
Peizažas
1921, drb., al., 48 x 66,5
Sign. AD: B. Zukerman /1921

Bencionas Cukermanas (1890–1944)
Lietuvos žydų dailininkas, kilęs iš nedidelio Lebedevo miestelio (dab. Baltarusijos teritorija). Tarpukario laikotarpiu vertintas kaip svarbiausias Lietuvos žydų dailės atstovas. Tėvų skatinamas jaunuolis iš pradžių studijavo įvairiose Vilniaus ješivose, tačiau jautė stiprų polinkį į dailę. Pats dailininkas vėliau papasakojo istoriją, kaip supykdė religinės tematikos ješivų dėstytojus, kurie pamatė, kad jaunas studentas ant Talmudo foliantų nupiešė jų portretus (judaizmo religinė tradicija draudžia vaizduoti žmones). Tačiau ši meninė veikla paskaitų metu buvo pastebėta pasaulietinių dalykų dėstytojų, kurie paskatino jaunuolį įstoti į Vilniuje veikiančią piešimo mokyklą. Taip B. Cukermanas, dar būdamas ješivos studentu, pravėrė Vilniaus piešimo mokyklos, vadovaujamos energingų mokytojų – Ivano Trutnevo ir Ivano Rybakovo, duris. Pradėjęs lankyti pamokas piešimo mokykloje, B. Cukermanas suprato, kad polinkis į dailę yra stipresnis už religijos studijas ješivoje Vilniaus piešimo mokykloje jaunas dailininkas sutiko kitus žydų mokinius: Chaimą Sutiną, Pinką Kremenį ir Mišelį Kikoiną, kurie vėliau sudarė vadinamosios „Paryžiaus mokyklos“ branduolį. Panašu, kad ypač artimas ryšis B. Cukermaną siejo su Ch. Sutinu. Jau gyvendamas Paryžiuje tarpukariu B. Cukermanas nutapė Ch. Sutino portretą. Ši aplinkybė svarbi, nes portretas ypač retai sutinkamas žanras B. Cukermano kūryboje. Jis tapė tik tuos žmones, su kuriais jį siejo ypatingas ryšis. Kita vertus, ir Ch. Sutinas buvo iš tų žmonių, kurie pozuodavo tik artimiems draugams, pavyzdžiui, Amedėjui Modiljaniui.
Įdomu tai, kad pirmieji dailininko mecenatai, jam dar besimokant Vilniuje, buvo vietiniai lenkų dvarininkai, materialiai skatinę jaunuolį tęsti dailės studijas, o ne žydų pirkliai, iš kurių talentingi žydų jaunuoliai galbūt būtų tikėjęsi paramos savo talentui plėtoti. Nors sunkios pradedančių žydų dailininkų gyvenimo sąlygos yra gerai aprašytos ir žinomos iš Paryžiaus Avilio (menininkų kolonijos) gyvenimo, tačiau sunku buvo pragyventi ir Vilniuje, jeigu artimųjų parama buvo nepakankama. Dėl to Ch. Sutinas ir kiti žydų jaunuoliai papildomai užsidirbdavo ateljė padėdami retušuoti fotografijas. Materialinė pagalba B. Cukermanui padėjo sėkmingai pabaigti Vilniaus piešimo mokyklą, o ypatingas garbės ženklas buvo bendra B. Cukermano ir piešimo mokyklos dėstytojų – I. Trutnevo ir I. Rybakovo dailės darbų paroda. Tai buvo reikšmingas jauno dailininko įvertinimas ir puiki pradžia tolesnei profesionalo karjerai.
Baigęs Vilniaus piešimo mokyklą, B. Cukermanas gavo sionizmo rėmėjo Boriso Goldbergo paramą studijoms Paryžiuje. Pastarasis pasirūpino ir B. Cukermano rekomendacija žinomam žydų skulptoriui Leopoldui Bernšteinui-Sinajevui, gyvenančiam Paryžiuje. Jaunas dailininkas turėjo ypač geras sąlygas kūrybai tuometinėje pasaulinio meno sostinėje. Čia lankė Cormono tapybos studiją, kur turėjo visišką kūrybinę laisvę. Netrukus buvo surengtos ir pirmosios dailininko darbų parodos. Jauno B. Cukermano kūryba Paryžiuje sulaukė reikšmingo įvertinimo – gausų dailininko darbų rinkinį įsigijo žinomas meno kolekcininkas baronas Rotšildas.
Kurdamas Paryžiuje dailininkas savo darbus taip pat siuntė ir į Vilnių, palaikydamas ryšį su čia veikusia Vilniaus dailės draugija. Iš reikšmingiausių tokio bendradarbiavimo vaisių minėtina 1914 m. gruodžio 28 d. Mavroso namuose Šv. Jurgio prospekte 11 (dab. Gedimino pr. 9) surengta avangardo tapybos paroda. Joje savo kūrinius eksponavo Miunchene gyvenę vokiečių ekspresionistai Mariana Veriovkina ir Aleksejus fon Javlenskis, o kartu su jais savo kūrybą pristatė ir Paryžiuje įsikūręs B. Cukermanas (parodoje jo darbų buvo daugiausiai). Ši paroda buvo pirmas bandymas konservatyviai Vilniaus publikai pristatyti naujausius ekspresionistinės dailės ieškojimus. Ji tapo svarbiu pripažinimu Paryžiuje kūrusiam jaunam žydų dailininkui.
Pirmojo pasaulinio karo metais B. Cukermanas išvyko į Rusiją, kur tuo metu telkėsi žydų avangardinio meno atstovai. Peterburge B. Cukermanas gyveno Marko Šagalo kaimynystėje. Rusijoje B. Cukermanui buvo patikėta ypatinga užduotis – apipavidalinti Simono Anskio parengtą žydų liaudies meno albumą. Toks užsakymas nebuvo atsitiktinis – B. Cukermanas buvo pasirinktas kaip geriausiai šiai užduočiai tinkamas menininkas. Apie dailininko grafikos meno talentą, įvertindamas jo „raidyną“, paliudijo ir B. Cukermano parodos, surengtos 1920 m. Kaune, recenzentas A. Jakštas, patį menininką apibūdinęs kaip tikrą dailininką. Išskirtinio pripažinimo dailininkas sulaukė ir 1919 m. Vilniuje, surengęs savo darbų parodą. Vietinis laikraštis Vilner tog B. Cukermaną pristatė kaip gerai žinomą menininką, apie kurio atvykimą į miestą paskelbė atskiru pranešimu.
Kitas svarbus B. Cukermano kūrybos etapas prasidėjo Palestinoje. 1923 m. dailininkas išvyko į Jeruzalę, kur kartu su kitais žydų dailininkais padėjo pamatus profesionaliai moderniai žydų dailei Izraelyje. Šio laikotarpio kūryba išskirtinė, kaip apibūdino vienas dailės kritikas – tapybinis Cukermano epas. Rytietiški B. Cukermano peizažai (vienas iš jų pristatomas aukcione) buvo palankiai vertinami jam sugrįžus ir surengus parodas Europoje.
Po labai produktyvaus Palestinos laikotarpio dailininkas sugrįžo į Lenkiją, surengė asmenines darbų parodas Varšuvoje, Krokuvoje, Lvive ir Vilniuje. Kartu su šeima įsikūrė Vilniuje – mieste, kur ir pradėjo dailės studijas. Lenkijos kultūrinėje spaudoje buvo įvertintas kaip svarbiausias tarpukario Vilniaus žydų dailininkas. Deja, bet Antrasis pasaulinis karas ne tik fiziškai sunaikino gausų B. Cukermano kūrybos palikimą ir kolekcininkus, kurie rinko tarpukario žydų dailės kūrinius, bet ir ištrynė žmonių atmintį apie žinomą dailininką.
B. Cukermano kūryba šiandien po truputį sugrįžta į Lietuvos, Europos ir Izraelio meno kontekstą. Kaip teigė pats menininkas, žydų dailė turi perteikti optimizmą. Menininko kūrybos ir biografijos pristatymas turėtų meno kolekcininkus ir mėgėjus nuteikti optimistiškai. Į Vilniaus kultūros ir meno istoriją sugrąžinamas tarptautinį pripažinimą pelnęs dailininkas, kurio vieta Lietuvos dailės ir žydų meno istorijoje yra tarp svarbiausių litvakų dailininkų – M. Šagalo, Ch. Sutino, M. Kikoino ir P. Kremenio.

BIBLIOGRAFIJA:
Laučkaitė L., Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje, 2002.
Laučkaitė L., Vilniaus dailė Didžiojo karo metais, Vilnius, 2018.
Širkaitė J., Vilniaus piešimo mokykla, Vilnius, 2018.
Malinowski J., Malarstwo i rzeźba Żydów Polskich w XIX i XX wieków, Warszawa, 2000.
Obrazy Bencjona Cukiermana // Nowy Dziennik, 1933, Nr. 281, Kraków.
Ben Zion Zuckerman // Nowy Dziennik, 1933 m. Nr. 269, Kraków.
Šeimos archyvo šaltiniai.

Papildoma informacija

Papildoma informacija

Kaina

8000 Eur

Estimacija

9000 – 12000 Eur