11. Juozapas Balzukevičius (1867–1915)
Peizažas su gandru.

Aprašymas

11. Juozapas Balzukevičius (Józef Bałzukiewicz, 1867–1915)
Peizažas su gandru.
1894, al., medis, 25,5 × 35,5 cm
Sign. AK: Balzukiewicz / 1894

LAIKĄ PRAAUGĘS KŪRINYS
Juozapas Balzukevičius (Józef Bałzukiewicz, 1867–1915) Peizažas su gandru.

Itin retas Juozapo Balzukevičiaus kūrinys – ant paletės nutapytas vasaros peizažas. Garsios vilniečių dailininkų Balzukevičių dinastijos atstovas, įsitvirtinęs Lietuvos dailės istorijoje tokiais nepralenkiamais chrestomatiniais darbais kaip „Per rugių lauką“ (1875), pasirinko netikėtą ir savo laiką praaugusį sprendimą, sujungusį dizainą su menu: ištapė asmeninį tapybos įrankį.
Kas paskatino dailininką imtis tokio sumanymo? Galbūt jis, įkvėptas naujo gyvenimo iššūkių, atsigrįžo į daiktinę aplinką ir XIX a. pabaigoje užgimstantį dizainą? O gal sumanė pašmaikštauti, pasirinkęs netradicinį tapybos pagrindą? Juk buvo jaunas, ką tik pradėjęs profesinę dailininko karjerą (1893 m. baigė Sankt Peterburgo imperatoriškąją dailės akademiją). Labai tikėtina, kad J. Balzukevičių galėjo įkvėpti XIX a. dailėje paplitęs ovalinis formatas, kurį rinkosi tikroviškus peizažus ir natiurmortus tapantys dailininkai. Akivaizdu, kad susidūrėme su netradiciniu požiūriu ir ypatingu kūriniu, kurio vertę sudaro ne tik nutapytas peizažas, bet visos artefakto sudedamosios dalys – objektas ir vaizdas.
Net ir šiandien J. Balzukevičiaus pasirinkimas ištapyti kasdienę dailininko priemonę atrodytų labai šiuolaikiškas. Kamerinį ir neįprastą kūrinio formatą atitinka šmaikštus lietuviško peizažo motyvas – po meldais apaugusį tvenkinį braidantis gandras. Toks žvilgsnis atskleidžia J. Balzukevičiaus simpatijas nacionaliniam romantizmui, garbinusiam krašto gamtos grožį ir įsisavinusiam XIX a. pažangius tapybos atradimus – realistinę manierą, grįstą natūros studijomis, nukreiptą prieš atgyvenusį akademizmą, tikrovės idealizavimą, žanrų ir estetinių vertybių hierarchiją. Nuotaikingas peizažas vertingas dėl savo retumo, originalaus sumanymo, neoficialaus turinio ir tapybinių ypatybių: gyvo ir meistriškai valdomo smulkaus potėpio, ryškinančio aplinkos (žemės, dangaus, vandens augalų, pievų gėlių) tikroviškumą ir faktūrą. Peizažui būdingi plenerizmo bruožai, pabrėžti erdviniai planai ir horizonte rūko gaubiami toliai. Kaip tikras realistas, dailininkas atsigręžė į gyvenimo kasdienybę, jam svetima visa, kas dirbtina, prieštarauja tikrovei, visų pirma gamtoje neegzistuojanti simetrija. Jis atskiria dangaus ir žemės plokštumas, dalindamas kompoziciją perpus, tačiau siekia asimetrijos, kairėje pusėje fiksuodamas aukštesnį krūmą, išnaudodamas tapybines priemones niuansuoti motyvų apimtį ir pasiskirstymą erdvėje.
„Peizažas su gandru“ papildo J. Balzukevičiaus kūrybinę biografiją iki šiol neatskleistais šio dailininko talentais ir laiką praaugančiais sumanymais.

Dr. Lijana Natalevičienė