10. Nikodemas Silvanavičius, (1834–1919)
Sūnaus Stanislovo portretas

Aprašymas

10. Nikodemas Silvanavičius, (Siliwonowicz, Sylwanowicz, Silwanowicz, 1834–1919)
Sūnaus Stanislovo portretas
~ 1886, kartonas, al., 27,5 x 23

Nikodemas Silvanavičius,
Dailininkas, Peterburgo dailės akademijos profesorius, akademikas Nikodemas Silvanavičius (Siliwonowicz, Sylwanowicz, Silwanowicz, 1834–1919) gimė 1834 m. gruodžio 13 d. (pagal Grigaliaus kalendorių – 25 d.) Vilniaus apskrityje, Vileikos valsčiuje, Cincevičiuose (dab. Baltarusija), smulkių bajorų Jurgio ir Anastazijos Silvanavičių šeimoje (literatūroje įsitvirtinęs teiginys apie valstietišką jo kilmę yra klaidingas). Vaikystėje išryškėję meniniai gabumai atkreipė Maladečnos dvarininko dėmesį, kuris finansiškai parėmė Silvanavičiaus tapybos studijas Peterburgo dailės akademijoje (1856–1859 m.). Vėliau, 1866–1870 m., jaunas dailininkas dar baigė mozaikos studijas Peterburge. Keletą metų tarp studijų Silvanavičius gyveno Vilniuje, kurį laiką turėjo dirbtuvę Römerių name Savičiaus gatvėje, 1865 m. Karkažiškių bažnyčioje Silvanavičius susituokė su bajoraite Pelagėja Pranckevičiūte (Fronckiewicz, Frąckiewicz, apie 1842–1901). Nuo 1876 iki 1898 m. Silvanavičius dirbo Peterburge, į Lietuvą grįždamas tik atostogoms. Dailininko šeima, kurioje augo keturi sūnūs (Steponas (g. 1866), Juozapas (g. 1869), Kazimieras (g. 1872) ir Stanislovas (g. 1876)), itin pamėgo Birštono apylinkes, taip pat lankydavosi pas gimines Jiezne. 1901 m. mirus žmonai N. Silvanavičius apsigyveno Birštone, vėliau įsikūrė Prienuose. Dailininkas mirė 1919 m. gegužės 21 (28) d. Vileikoje, grįždamas į Lietuvą iš Rusijos gilumos, kur buvo pasitraukęs Pirmojo pasaulinio karo metu.
N. Silvanavičius mėgo tapyti portretus, ypač dažnai kūrė artimųjų ir draugų atvaizdus. Dalis šių kūrinių po tapytojo mirties liko Lietuvoje jo sūnaus Stanislovo rinkiniuose, vėliau atiteko Stanislovo našlei Stefanijai Pacovskai Silvanavičienei, antra kartą ištekėjusiai už Świechowskio (Stefania z Pacowskich Sylwanowiczowa Świechowska, 1885–1977), kuriai mirus kūrinius paveldėjo jos antrojo vyro palikuonys, gyvenantys Varšuvoje. Iš šių šeimos rinkinių yra ir N. Silvanavičiaus sūnaus Stanislovo vaikystės laikų portretas, neseniai įsigytas aukcione Varšuvoje ir sugrąžintas į Lietuvą (dabar yra privačioje kolekcijoje). Portreto kitoje pusėje, ant rėmo, yra priklijuota etiketė su rinkinį tvarkiusios N. Silvanavičiaus marčios (Stanislovo žmonos) užrašu, nurodančiu kūrinio autorystę ir portretuojamą asmenį: Nikodem Sylwanowicz. / Portret syna Stanislawa, 1-go męża Stefanii Pacowskiej, 2o voto Świechowskiej.
Stanislovas Silvanavičius buvo jauniausias iš keturių dailininko sūnų, gimęs 1876 m. rugpjūčio 7 d. Sprendžiant pagal portrete pavaizduoto berniuko amžių, portretas gali būti datuojamas apie 1886 m. Nedidelis ant kartono tapytas etiudas greičiausiai sukurtas kaip parengiamoji studija gerai žinomam N. Silvanavičiaus paveikslui “Vaikai žaidžia kieme”, saugomam Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniuose (mažesnė eskizinė paveikslo versija yra privačiuose rinkiniuose, buvo parduodama aukcione Varšuvoje). Šiame paveiksle pavaizduotas tas pats Nikodemo sūnus Stanislovas, sodybos kieme taisantis žvejų tinklus su estų mergaite. Berniuko poza, galvos palenkimas, ta pati beretė leidžia manyti, kad ir kompozicija, ir portretėlis nutapyti tų pačių atostogų metu. Vis dėlto, portretas nėra vien tik parengiamoji studija. Jis tikrai gali būti vertinamas kaip savarankiškas kūrinys, tą rodo ir kai kurių detalių, pavyzdžiui, rankų vaizdavimo atsisakymas, taip pat dailininko pasirinktas neutralus, mirguliuojantis daugiaspalvis fonas, liudijantis aliejinėje tapyboje kūrybiškai pritaikytas mozaikos estetikos pamokas. Portreto kompozicija originali, persmelkta keistos nuotaikos, kurią sukuria šešėlyje skendinčio vaiko veido ir iš nugaros figūrą užliejančios šviesos kontrastas.

Dr. (hp) Rūta Janonienė
VDA Dailėtyros instituto