39. Arvydas Šaltenis (g. 1944)

Brolis II (Žmogaus galva)
1975, kart., al., 86 × 80
Sign. AD: 75 AŠ

ARVYDAS ŠALTENIS. „Brolis, II (Žmogaus galva)“ (1975, drobė, kartonas)

Arvydas Šaltenis – išskirtinė figūra lietuvių tapyboje ir visuomenės gyvenime. 2024 m. už ryškų įnašą į Lietuvos tapybą, už kultūrinį Lietuvos valstybės kūrimą apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Asmenybės poveikis, kaip ir jo humanistiniai mokymo metodai, lietuvių tapybos raidai neišmatuojami. Dar kūrybinio kelio pradžioje menininkas susidomėjo kasdienybės proza, suteikdamas jai egzistencinį dėmenį ir nerimastingumo, ironijos, simboliškumo atspalvius. Dekoratyvų 8-ojo dešimtmetyje vyravusį tapybos pobūdį jis pakeitė į metaforišką kasdienių įvykių pasakojimą ir ekspresyvią tapybos kalbą.
Menininkas 1973 m. debiutavo su grupe „keturi“ (nariai Kostas Dereškevičius, Algimantas Kuras, Arvydas Šaltenis, Algimantas Švėgžda), kuri, nors neturėjo vieningos programos, įtvirtino lietuvių tapyboje naują požiūrį į vykstančius procesus ir estetines nuostatas. Nuo 1989–2000 m. menininkas priklausė grupei „24“.
Tapybos darbas „Brolis, II (Žmogaus galva)“ (1975) – ankstesnio darbo replika, anot menininko, kurta su intencija patobulinti pirmąjį, dar 1971 m. sukurtą, kūrinį, kuris yra saugomas MO muziejaus rinkinyje. A. Šaltenis – ne vienintelis, kūręs savo paties kūrinių replikas (tokių, kaip visiškai savarankiškų ir unikalių kūrinių, rasime Edvardo Munchʼo, Kazio Varnelio ir kitų menininkų kūryboje).
Kaip ir kiekvienas Šaltenio tapybos darbas, taip ir šis – talpi istorija, virstanti į neišvengiamybę patekusio individo egzistencijos metafora.
Savo brolį, rašytoją, Kovo 11-osios Akto signatarą, vieną pirmųjų nepriklausomos Lietuvos kultūros ministrų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Saulių Šaltenį, tapytojas užfiksavo ligoninėje, į kurią pateko po tarnybos sovietinėje armijoje. Šis memorialumo, t. y. sąsajos su žinomu asmeniu, dėmuo – svarbi, bet ne vienintelė vertinga savybė.
Skirtingai nei kituose (auto)portretuose, o jų menininko kūryboje nemažai, brolis vaizduojamas iš profilio. Vaizduojamojo laikysena – neužtikrinta, o plika galva, pilkšva „fufaikė“– užuominos į kareivišką uniformą ar sistemos unifikuojamą žmogų. Išraiškingą beplaukį siluetą su didele liūdna akimi aprėmina abstraktūs plokšti objektai – raudoni plakatai / plytos, o ant vieno jų galime įžiūrėti penkiakampę. Portretuojamojo galva, kurioje veltui ieškosime ryškių atpažįstamų bruožų, įsirėžia į gana panašaus kolorito paveikslo foną. Žalsvi atspalviai kontrastuoja su nublukusiu plakatų raudoniu ir sukuria skaidrią, skausmingą atmosferą ir vieningą kompoziciją.
„Brolis, II (Žmogaus galva)“ iš dalies sietinas su tarnybos sovietinėje armijoje tema, kuri menininko kūryboje užima reikšmingą vietą (pats menininkas beveik kartu su broliu Sauliumi 1964–1967 m. tarnavo sovietų kariuomenėje gorod Gusev, v/č 143222, Gumbinėje). Tapybos darbo kompozicija primena renesansinius donatorių portretus, kur asmuo vaizduojamas tokiu pačiu rakursu – atskleidžiant išraiškingą profilį su trupučiu figūros, ir, skirtingai nei Šaltenio darbe, – spinduliuoja orumą.
Brolio portretas kuriamas ieškant ne išorinio panašumo, o atspindint ir akimirkos pagavą, ir skausmą, ir skaidrų naivumą, ir susitapatinant su portretuojamojo jausena. Peržengdamas portretinio žanro rėmus, jis virsta apibendrintu sovietinėje realybėje nepritapusio žmogaus simboliu. Keliais energingais tapybiniais gestais sukurtas kūrinys alsuoja humanizmu, o ekspresyvi ir emociškai paveiki tapyba kalba pati už save.
Arvydo Šaltenio kūrinių yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, MO muziejaus, privačiose ir užsienio kolekcijose.

Saulė Mažeikaitė-Teiberė

Literatūra: Raminta Jurėnaitė. Arvydas Šaltenis : tapyba / Raminta Jurėnaitė. – [Vilnius] : Modernaus meno centras, [2014]. – 338, [1] p. : iliustr., portr.. – ISBN 978–609–8136–08–1. – UDK 75.071.1(474.5)(084)
100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų. Helmutas Šabasevičius. Arvydas Šaltenis, p. 162
https://kolekcija.mo.lt/lt/Art/107041