49. Jonas Jurcikas
(1986–2020)

49. Jonas Jurcikas (1986–2020)
I will never be dead and alive
2012, drb., akrilas, 142,5 × 110
Sign. KP

JONAS JURCIKAS KELIAUTOJAS
Talentingo tapytojo, tragiško likimo menininko Jono Jurciko (1986-02-18 Pasvalyje– 2020-02-24 Vilniuje) debiutas prieš dešimtmetį iš karto buvo pastebėtas Lietuvoje ir publikos, ir profesionalų. 2011 m. jis laimėjo Baltijos šalių jaunųjų menininkų konkurso Jaunojo tapytojo prizą, ir iki šiol yra vienintelis laimėjęs šias dvi nominacijas vienu metu. Laimėjus prizą, pasirodė nemažai interviu su menininku, o kūrinį Laiminga pabaiga (2010) iš ciklo Marso užkariavimas netrukus, o vėliau ir kitus etapinius darbus įsigijo Modernaus meno centras (nuo 2017 m. – MO muziejus).
Menininko kūriniai, kurių nedaug (vieną darbą kurdavo kelis mėnesius), jau papildė ir kitas viešas ir privačias kolekcijas Lietuvoje ir užsienyje.
Menininkas mokėsi Vilniaus dailės akademijoje pas tapytoją Joną Gasiūną. 2010 m. jam suteiktas magistro laipsnis. Nuo 2009 m. menininkas dalyvavo grupinėse ir personalinėse parodose. 2013 m. Vilniuje parodų salėse „Titanikas“, VDU galerijoje, Kaune 101 – kartu su grupės „Eurostandartai“ nariais Konstantinu Gaitanži, Agne Jonkute, Egle Karpavičiūte, Jolanta Kyzikaite, Alisa Mulina; 2015 m. – su grupe „Kuklus klanas“ „Pamėnkalnio“ galerijoje Vilniuje. Jis surengė tik dvi personalines parodas. Pirmąją – „Susitikimo pradžia“ – 2014 m. galerijoje „Meno parkas“, Kaune, antrąją – 2015 m. Umiastovskių rūmuose, Vilniuje. Svajojo surengti parodą Šiuolaikinio meno centre.
Per daugiau nei dešimtmetį profesionalios veiklos J. Jurcikas sukūrė darbų, papildžiusių Lietuvos meno istoriją nauju vizualiniu turiniu. Kaip ir jo bendraamžiai, inspiracijų sėmėsi ir iš pirminės, ir iš antrinės realybės vaizdinių, savinosi ir perkūrė popkultūros ir kasdienybės vaizdus. „Hiperbolizuoti, fantastiniai prisiminimai ir kasdienybės realijos kartais persipina su, regis, mažai susijusiomis istorijos, politinių aktualijų refleksijomis, tapytojo pašaukimo ir kitais klausimais“, – teigė J. Jurcikas, pristatydamas save knygoje #30Naujoji Lietuvos tapyba (11).
Menininko kūriniai nuolat intrigavo netikėtais sugretinimais, paradoksalumu, net ryškiomis, atviromis spalvomis, plakatiškumu. Į praeitį žvelgė iš dabarties pozicijų, gebėjo sieti absurdiškas, keistas situacijas, atėjusias iš haliuciogeninių ar įvairių socialinių ir kultūrinių kontekstų, aproprijuoti stereotipus, taip pat ir sovietinio laikotarpio, kuriame negyveno, bet kuris veikė ir postsovietinės kartos gyvenimus.
Sovietizmas, anot menininko, domino jį tiek, kiek jame yra humoro. O jo kūrybos sąsaja su laikotarpiu akcentuojama kaip etapinė. Tapybos darbe Laiminga pabaiga jis susiejo iš sovietinių laikų pasiskolintus valstiečių su dalgiais ir Marso užkariautojų su skafandrais įvaizdžius. Viename interviu menininkas yra užsiminęs, kad žiūrovų ir auditorijos prizą pelnęs darbas žiūrovams kėlė klausimų, o kartais net buvo abejojama, ar jis žino, ką tapo.
Be milžiniško formato kūrinių (kaip pats šmaikštavo – kuo svarbesnė tema, tuo didesnį formatą pasirenka), Jurcikas yra sukūręs grupės „Happyendless“ viršelį 2018-aisiais išleistam albumui „Kinetika“, kurio pagrindu tapo Mo muziejaus kolekcijoje esantis tapybos darbas Stovėjome išsižioję, negalėdami patikėti, ką padarėme (2017).
Jono Jurciko darbas Aš niekad nebūsiu miręs ir gyvas nutapytas dar 2012 m. Jis unikalus tuo, kad susijęs su kito menininko, Jeronimo Boscho, itin žinomu triptiku Keliautojas (angl. Wayfarer), sukurtu apie 1500–1510 m.
Prieš identifikuojant sąsają su Boscho darbu, atsiranda déjà vu jausmas, beje, patiriamas žvelgiant ir į kitus menininko kūrinius. Tapinyje Aš niekad nebūsiu miręs ir gyvas menininkas pasirenka ir dialogo su kūriniu ir kūrėju, ir atsiribojimo nuo kūrinio būdą. Skirtingai nei Boscho beveik prieš mirtį nutapytas darbas, Jurciko kūrinys – iš ankstyvojo kūrybos periodo, sukurtas prabėgus vos porai metų nuo VDA baigimo. Be abejo, negalima nuvertinti ir kūrinio sukūrimo aplinkybių. Jis buvo skirtas Boscho kūrybai paminėti.
Kūrinyje Jurcikas identiškai atkartoja keistą išlinkusios keliautojo figūros judesį ir detales. Ant keliautojo kojų – skirtingi batai, rankoje kuoka, kaip Boscho tapinyje, tačiau ant keliautojo nugaros trūksta kuprinės ir kitos detalės nesutampa. Jurciko kūrinyje eliminuojama ir bet kokia užuomina į svarbų Boscho kūrinyje elementą – buitinį peizažą. Būtent peizažas papildo keliautojo paveikslą moraliniu turiniu – per pasaulį keliaujantis žmogus turi nuolat atsispirti nuodėmingos aplinkos įtakoms.
Tuo tarpu abstrakti, be socialinių laiko ženklų, atpažįstama iš kitų Jurciko kūrinių, be kita ko, blizgi, glotni ir skani, dramatiška aplinka – fantastiškas scenovaizdis, leidžia spėti, kad į egzistencinę kelionę ir pats menininkas Jurcikas pažvelgia sub specie aeternitatis (iš lot. k. amžinybės požiūriu). O jos simboliu pasirenka vienišą figūrą, panašesnę į romantikų kurtą keleivį-kūrėją. Paveiksle yra ir kitų panašumų su tapybos darbais: keliautojas žengia per balas / pagalvėles, ištiškusias it dideli sintetinio skysčio lašai.
Ir Boscho, ir Jurciko darbe amžinąjį keliautoją galima tapatinti ir su žiūrovu, stojančiu į akistatą su (ne)nugalimomis jėgomis ir negandomis, ir su tragiško likimo tapytoju.

Saulė Mažeikaitė-Teiberė

Aukcione bus galima dalyvauti šiais būdais:

• Tiesiogiai salėje.
• Tiesiogiai stebėti aukciono eigą ir jame dalyvauti per https://onebid.lt/lt platformą.
Katalogas OneBid platformoje:
https://one.bid/en/auction/-/9141
• Telefonu. Aukciono metu, artėjant pasirinktai pozicijai, ARS VIA darbuotojas susisiekia su dalyviu telefonu, teikia informaciją apie dominantį lotą ir siūlo kainą jo vardu.
• Išankstinis užsakymas. Jūs galite palikti išankstinį užsakymą su pažymėta pasirinkta pozicija. Aukciono darbuotojas atliks statymus už jūsų nurodytą poziciją iki nustatyto limito ribos.