7. Vladimir Borovikovsky (Владимир Лукич Боровиковский 1757 – 1825)

Didžiojo kunigaikščio Nikolajaus Pavlovičiaus
(būsimojo imperatoriaus Nikolajaus I) portretas.

Apie 1818, Sankt Peterburgas, drb., al., 73 x 54 .,
Restauruotas XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, drobė dubliuota.
Ant porėmio užrašas: „Pavel 1? par Borovikovsky“.

70 000 Eur

Estimacija 80000 – 100000 Eur

Vladimiras Borovikovskis (1757–1825). Rusija
Didžiojo kunigaikščio Nikolajaus Pavlovičiaus
(būsimojo imperatoriaus Nikolajaus I) portretas. Apie 1818 m.
Drobė, aliejus 73 x 54 cm
Restauruotas XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, drobė dubliuota.
Ant porėmio užrašas: „Pavel 1? par Borovikovsky“. Portrete pavaizduotas jaunuolis karininko munduru su imperatoriškosios šeimos regalijomis jokiu būdu nėra imperatorius Pavlas I, tik jo trečiasis sūnus, gimęs 1796 m. Nikolajaus auklėjimu rūpinosi jo senelė Jekaterina II, po jos mirties – generolas M. Lamsdorfas. Nuo jaunų dienų Nikolajus domėjosi karyba ir inžinerija. 1814–1815 m. dalyvavo karo žygiuose prieš Napoleono armiją Europoje. 1816 m. tapo Abo universiteto Suomijoje kancleriu, 1817 m. vedė Prūsijos princesę Šarlotę, tapo vyriausiuoju Gvardijos inžinieriumi, o 1818 m. – brigados generolu I–oje Pėstininkų divizijoje. Su generolo munduru ir pavaizduotas šiame paveiksle. Imperatoriaus sostą po Pavlo I mirties paveldėjo jo vyresnysis sūnus Aleksandras I. Po pastarojo žūties 1925 m. didysis kunigaikštis Nikolajus buvo karūnuotas imperatoriumi Nikolajumi I.Puikiai nutapytas portretas liudija apie tai, jog jo autorius yra neabejotinai aukštos klasės tapybos meistras. Jaunuolio veidas modeliuotas lengvais, pusiau skaidriais lesiruojančiais tonais, perteikia svajingą, kiek melancholišką nuotaiką su švelnaus liūdesio atspindžiu akyse. Šie bruožai ženklina žymiausio XVIII a. pabaigos–XIX a. pradžios rusų portretisto Vladimiro Borovikovskio tapymo manierą. Mirgorode (Ukraina) gimęs V. Borovikovskis tarnystę armijoje derino su tapyba. Atsitiktinai jo ištapytą interjerą Kremenčuge pamačiusi Jekaterina II įsakė jam persikelti į Sankt Peterburgą. Čia jis mokėsi pas žymiausius to meto portretistus Dmitrijų Levickį ir Johanną Baptistą Lampi. 1795 m. už didžiojo kunigaikščio Konstantino Pavlovičiaus (Nikolajaus brolio) portretą pelnė Imperatoriškosios Peterburgo dailės akademijos akademiko titulą. Savo kūryboje Borovikovskis sujungė klasicizmo ir sentimentalizmo bruožus, kurie pasireiškė ir jo tapytuose paradiniuose portretuose. Visą gyvenimą dailininkas buvo artimas imperatoriaus rūmams – nutapė Jekaterinos II
portretą, visą eilę Pavlo I ir imperatorienės Marijos Fiodorovnos atvaizdų, jų dukterų kunigaikštyčių Aleksandros, Jelenos ir Marijos, Aleksandro I portretus. Vėlyvieji Borovikovskio kūriniai santūresni, mažiau poetiški. Tokiems priskirtinas ir didžiojo kunigaikščio Nikolajaus Pavlovičiaus portretas.
Dr. Jolanta Širkaitė

Meniu