6. Juozapas Marševskis (Józef Marszewski 1825 – 1883)

Kaimo peizažas
XIX a. II p., al., lenta, 24,5 x 32,5
Sign. AD: Józef Marszewski

9000 Eur

Estimacija 10000 – 12000 Eur

Vienas garsiausių Lietuvos XIX a. II pusės dailininkų, neprilygstamas peizažo meistras Juozapas Marševskis, gimė Vilniuje 1827 m. Būsimasis dailininkas tapybos pradmenis gavo privačiai mokydamasis Vilniuje pas Vincentą Dmachauską ir Aleksandrą Kokularą Varšuvoje. Kaip gabus mokinys buvo rekomenduotas toliau tobulintis. 1853 m. Marševskis įstojo studijuoti į Peterburgo dailės akademiją pas peizažo profesorių Maksimą Vorovjovą. Dar 1853 m. buvo apdovanotas mažuoju sidabro medaliu, 1855 m. – didžiuoju sidabro medaliu. Baigęs akademiją, gavęs III laipsnio dailininko vardą, 1857 m. išvyko toliau mokytis į užsienį. Tobulinosi Paryžiuje, Ispanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. 1870 m. Peterburgo dailės akademija jam suteikė I laipsnio dailininko vardą. Gyveno Vilniuje, Varšuvoje. Kijeve, daug keliavo po Lietuvą, Ukrainą. J. Marševskis beveik išimtinai tapė peizažus: Italijos, Vokietijos, Ukrainos, Lietuvos kraštovaizdį. Šlovę jam atnešė ne tik tokie paveikslai kaip Revelio miesto vaizdas (Rusija), nakties peizažas su malūnais (Vokietija), Sardinijos krantai (Italija), bet ir nuostabūs Vilniaus ir jo apylinkių vaizdai. Bernardinų sodas, vaizdas į Paplaują Vilniuje ir kt.

Tai būdingas Vincento Dmachausko mokinio, talentingo vilniečio peizažisto kūrinys, pristatantis jį kaip romantinio realizmo atstovą. Nepagražintos aplinkos tikroviškumas ir tariamas nereikšmingumas, detali plastika, kruopštus piešinys, dėmesys kasdienybei liudija apie tai, kad autorius įsisavino Sankt Peterburgo dailės akademijoje ir Varšuvoje bei Vilniuje išmoktas realistinės tapybos pamokas. Tuo tarpu kompozicijos struktūra – žema horizonto linija, atverianti romantikų pamėgtą begalinį dangaus plotą, – leidžia kalbėti apie J. Marševskį kaip apie romantinės sielos menininką, galėjusį grožėtis paprasta kaimo trobele, skurdžiu peizažu, nedidukėmis kaimiečių figūrėlėmis, paįvairinančiomis prislopintą pilkšvai rudo kolorito paveikslą. Vidinį autoriaus dualizmą išduoda ir plastinė peizažo elementų traktuotė. Kaimo trobelę ir ją supančią gamtinę aplinką jis tapo meistriška realistine maniera, siekia perteikti kiekvieno daikto ar gamtos objekto medžiagines ypatybes, fiksuoja smulkias detales ir šviesos blyksnius, bangelių raibuliavimą vandens paviršiuje, tuo tarpu pralaisvėja ir atsigauna prisilietęs prie dangaus ploto, užimančio didesniąją paveikslo dalį. Čia atsiskleidžia jo polėkis ir poezija, gebėjimas laisvai modeliuoti formą, kurti atmosferos, oro judėjimo įspūdį. Paveikslas demonstruoja procesus, vykusius nuo XIX a. vidurio Vakarų Europos mene, įsisavinant pažangų ir nuo akademizmo tolstantį realistinį kūrybos metodą, kartu jis yra puikus nacionalinio realizmo, perėmusio romantinę pasaulėraišką ir meilę gimtajam kraštui bei jo žmonėms, pavyzdys. Peizažas nutapytas greičiausia po 1860 m., kai po gyvenimo klajonių menininkas grįžo į gimtąjį Vilnių. Didžioji dalis J. Marševskio kūrybos saugoma už Lietuvos ribų, todėl „Peizažas su trobele“ nusipelno ypatingo dėmesio ir autoriaus kūrybos grąžinimo į gimtąją terpę.

Dr. Lijana Natalevičienė

Meniu