26. Kazimieras Stabrauskas (Stabrovskis, lenk. Kazimierz Stabrowski (1869–1929)

Bangų melodija (?)
Iki 1910, pop., pastelė, 52 x 68.
Sign. AD: K Stabrowski

6500 Eur

Estimacija 7000 – 10000 Eur

Darbas „Bangų melodija“ 1910 m. dalyvavo lietuvių dailės parodoje Rygoje. (Lietuvių dailės draugijos katalogas, 1910 m. eil. Nr. 114) Tikėtina, kad šis darbas buvo eksponuotas 1913 m. Varšuvoje, 1915 m. Peterburge, 1916 m. Maskvoje.

KAZIMIERO STABRAUSKO tapyba. Gimęs 1869 m. lapkričio 21 d. Kruplėnų dvare (netoli Naugarduko), lietuvių kilmės bajorų šeimoje, 1894 m. baigęs Peterburgo dailės akademiją, mokėsi Paryžiuje, kaip išgarsėjęs tapytojas jis savitai reiškėsi lenkų dailėje. Būdamas Varšuvos dailės mokyklos direktoriumi ir suartėjęs su M. K. Čiurlioniu, entuziastingai ėmė remti lietuvių parodų idėją. Pats aktyviai jose dalyvavo ir savo autoritetu, brandžia, įspūdinga kūryba praturtino jauną lietuvių dailės sąjūdį, kėlė jo prestižą.
Stabrausko tapyba, operuojanti realistine, romantiškai nuspalvinta forma, rodė tuo metu madingą fantastinių siužetų pomėgį, simbolinių nuotaikų ir iracionalių, savo turiniu labai literatūriškų reiškinių pasaulį. Jo kūryboje jungėsi secesijos požymiai ir klasikiniu formų stilizacija. Monumentalios tapybinės plotmės, koloristiniai efektai, puošnumas ženklino ištaigingus dailininko portretus, kurių pobūdį akivaizdžiai atspindėjo jų pavadinimai — „Karalaitė magiško kristalo“ , „Kunigaikštytė „Laimė“. Vilniuje jis eksponavo „Žinyčios bokštą”, „Mirties šmėkla“, „Prieblanda“, „Vilniaus katedros varpinė“, ir daugelį kitų darbų. To meto recenzentų vadintas „parodos karaliumi”, „įkvėpimo turtu“.
Paradų recenzijose K. Stabrausko darbai to meto recenzentų buvo vadinami „rimčiausiais parodos veikalais“ ir „tikra parodos papuoša“
(Lietuvių dailės istorija, t,1, 1982, Vilnius; p.44)

Bendraudamas su savo mokiniu iš Lietuvos M. K. Čiurlioniu, Kazimieras su žmona kauniete Julija ir pats labai įsitraukė į lietuvių kultūrinį gyvenimą, jo puoselėjimą. 1907 – 1912 m. jis daug laiko praleido viešnagėse Lietuvoje, dalyvaudamas pirmųjų lietuvių dailės parodų organizavime. Tuo laikotarpiu K. Stabrauskas dažnai viešai deklaruodavo pats save laikąs lietuviu, atsakingu už tautos kultūros gaivinimą, tautinio meno skatinimą, jos sklaidą.
(Kazimieras Stabrauskas M. K. Čiurlionio mokytojas. 2016, K. p.18)

Meniu