161. J. K. Vilčinskio Antakalnio vaizdas

Aprašymas

161. J. K. Vilčinskio Antakalnio vaizdas
Jonas Kazimieras Vilčinskis (1806–1885), Luji Bišbua (1801–1850), Viktoras Adamas (1801–1866) Okolice Wilna. Antokol / Environs de Wilna. Antokol.
1848, pop., chromolitograf., 24 x 35 (37,5 x 54)
įrašas: Album de Wilna. / 2e Série / Dessiné d’apres nature par Canut Rusiecki, Prof. / Imp. par Lemercier, a Paris. / Lith. par Bichebois. Fig. par V. Adam. / OKOLICE WILNA ANTOKOL. / ENVIRONS DE WILNA ANTOKOL. / No. 11
Pgl. Kanutą Rusecką (1800–1860), Jonas Kazimieras Vilčinskis, „Vilniaus albumas“, II serijos I sąsiuvinis, Nr. 11., Paryžius, Lemercier.

Vienas svarbiausių ir unikaliausių Lietuvos tarpsukiliminio laikotarpio (1832–1863) dailės gaivinimo reiškinių – „Vilniaus albumas“, kurį 1845–1856 m. išleido Jonas Kazimieras Vilčinskis. Šis meno mecenatas ir kolekcininkas, atsisakęs gydytojo praktikos, atsidėjo kultūrinei veiklai ir stengėsi savaip formuoti vis menkstantį Lietuvos įvaizdį
Europoje ir parodyti Lietuvos dailininkų kūrybą, mobilizuoti jų jėgas. „Vilniaus albumą“ jis pradėjo leisti apie 1845 m. Leidžiant „Vilniaus albumą“, Vilčinskiui pavyko suburti
geriausius tuo metu Vilniuje gyvenusius dailininkus. Norėdamas kuo geresnės kokybės,
litografijas nusprendė atspausdinti Paryžiuje, garsioje Rose Joseph Lemercier litografijos spaustuvėje, o raižinius – Paryžiaus ir Londono raižinių spaustuvėse. „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o pastarosios – sąsiuviniais. Išėjo 6 nevienodos apimties ir formato „Vilniaus albumo“ serijos, sudarančios per 350 grafikos kūrinių. Juose pavaizduoti Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių peizažai, architektūros ir dailės paminklai, istorinių asmenybių ir žymių Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų portretai.